II pasaulinis karas: Rusija suklastojo žuvusiųjų skaičių, jų buvo žymiai daugiau
Kiek žmonių Sovietų Sąjunga prarado per Antrąjį pasaulinį karą? Tiksliai neaišku, nei kiek žuvo 1942 m. rugpjūčio 23 d. prasidėjusiose Stalingrado kautynėse, nei vėliau vykusiame Kursko mūšyje, nei po kelių metų šturmuojant Berlyną.
Iki šiol istorikai pateikia įvairiausius, dažnai prieštaringus duomenis. Ilgus metus netekčių klausimą nagrinėjęs Rusijos istorikas Borisas Sokolovas teigia, kad Antrojo pasaulinio karo metais SSRS prarado daugiau nei 40 milijonų piliečių. Šis skaičius – dvigubai didesnis nei skelbta sovietmečiu.
Stalinas įvardijo žuvusių skaičių 7 milijonais, Chruščiovas – 20, Jelcino laikais skaičius išaugo iki 27 milijonų... Ir kiekvieną kartą mums sakydavo, kad remiamasi vis naujais duomenimis... Kaip paaiškinti tokį „šokinėjimą?
Stalinas apskritai nežinojo, kiek žuvo. 7 milijonus jis tiesiog sugalvojo. 20 milijonų teorija paimta iš Vokietijoje sudarytų Antrojo pasaulinio karo rezultatų. Ten buvo istoriko Helmuto Arntzo straipsnis „Žmonių netektys Antrajame pasauliniame kare“. Bet šis skaičius anekdotiškas: remtasi pulkininko Kalinovo duomenimis. 8,5 milijono žuvusiųjų, 2,5 milijono mirusių nuo žaizdų, 2,6 milijono mirusių nelaisvėje.
Gauta 13,6 milijono karių, prie kurių pridėti Stalino 7 milijonai. Rezultatas – 20 milijonų, apie kuriuos ir paskelbė N.Chruščiovas. Bet iki M.Gorbačiovo epochos niekas nedrįso apie tai prabilti viešai. Kalbant apie oficialius skaičius, pateiktus knygoje „Slaptumo grifas panaikintas“ (8,6 mln. žuvusių karių, 26,6 mln. – bendras netekčių skaičius), tai Grigorijaus Krivošeino vadovaujamas autorių kolektyvas siekė sumažinti žuvusiųjų skaičių įvairių statistinių gudrybių pagalba priartinant jį prie žuvusių vokiečių karių skaičiaus.
Deja, net kai kurie demokratinių pažiūrų demografai bei istorikai privačiuose pokalbiuose pripažindavo, kad norint patriotiškai auklėti jaunimą derėtų nutylėti apie tikrąsias sovietų netektis.
Sovietų Sąjunga prarado 26,9 milijonus karių. Į šį skaičių patenka ir kovoję Vermachto, SS, vokiečių policijos gretose, sovietų partizanų tarpe, mirę lageriuose, nuo ligų ar kitų priežasčių. Bendras pastarųjų skaičius – apie 700 tūkstančių.
Kalbant apie civilius gyventojus, tai prarasta nuo 13,2 iki 17 milijonų žmonių. Iš viso SSRS prarado nuo 40,1 iki 40,9 milijonų savo piliečių. Tai gana patikimi duomenys, nors žuvusių civilių skaičius gali būti kiek mažesnis. Viskas priklauso nuo skaičiavimų.
Ir 1936, ir 1939, ir 1945 metais savo pasirengimu Raudonoji armija smarkiai nusileido vokiečių kariuomenei. Tiek maršalai, tiek generolai, tiek eiliniai.
Niekas nesiruošia išbraukti SSRS iš nugalėtojų sąrašo, tačiau nedera pamiršti, kokia kaina atiteko ši pergalė. Būtina prisiminti, kad tiek Stalinas, tiek Hitleris atsakingi už Antrąjį pasaulinį karą. Be Molotovo-Ribentropo pakto, to karo nebūtų.
Sovietų Sąjunga prarado penktadalį gyventojų. Daugiau nei visos kitos karo dalyvės kartu sudėjus. Nereikia didžiuotis, kad batalionas per vieną dieną netekdavo daugiau karių, nei visa vokiečių armija per dešimt.
