Keli faktai apie sportą
Viskas prasidėjo ne nuo sporto, o nuo karo. Senovės graikai puikiai suprato, kad kariui yra naudinga greitai bėgioti, svaidyti ietį, daužyti priešui snukį ir netgi mėtyti diską. „Netgi“ sakau todėl, kad diskai kaip ginklas Graikijoje nebuvo naudojami. Ant jų rašydavo apgulto miesto perdavimo sąlygas ir permesdavo per tvirtovės sieną.
*Kas žino, galbūt greitai olimpine sporto šaka taps tortų mėtymas. Įsivaizduokite, kad tokia sporto šaka yra! Ir netgi turi taisykles: torto skersmuo neturi būti didesnis kaip 26,03 cm ir mesti jį reikia į veidą žmogui, stovinčiam 2,53 m nuo mėtytojo. Maksimalus taškų skaičius už metimą — 6, o gauti juos galima tik tuomet, kai po pataikymo į taikinį veidas būna išteptas kremu.
*Štai koks nuostabus faktas yra susijęs su sportinės kovos istorija: nors senovės Graikijoje geriausi kovotojai buvo spartiečiai, jie nė karto netapo čempionais. Ir žinote, kodėl? Todėl, kad pralošę porą kartų jie atsisakė dalyvauti varžybose, kad daugiau jų niekas, neduok Dieve, nenugalėtų. Sutikite, taktika tikrai originali.
*Paties populiariausio actekų žaidimo esmė buvo ta, kad kamuolys patektų į varžovų pusę, tik kamuolį sviesti reikėjo ne kojomis, o rankomis. Nugalėtojas kaip apdovanojimą gaudavo ne tik prizus, bet ir teisę paaukoti priešininką ir pasiimti visą jo turtą. Tai, žinoma, buvo krepšinis.
*Šiuolaikinių olimpinių žaidynių įkūrėjas baronas de Kubertenas olimpiniu čempionu tapo tik vieną kartą, ir tik todėl, kad pirmojoje šiuolaikinėje olimpiadoje Paryžiuje vyko poetų varžybos! „O sporte, tu — pasaulis!“, — pasakė Kubertenas ir pateko į istoriją.
*Šis tas apie teisėjavimą. Vienas graikas olimpiadoje per vežimų varžybas užėmė iš karto pirmą, antrą ir ketvirtą vietas. Ir padarė tai labai paprastai: olimpiniu nugalėtoju tapdavo ne tas, kuris vadeliodavo, bet tas, kuriam priklausė arkliai.
*Kalbant apie piniginį apdovanojimą reikia pasakyti, kad olimpinėse žaidynėse tai buvo griežtai draudžiama.
Užtat olimpinių čempionų šlovinimas kartais peržengdavo visas ribas. Nugalėtojai net į savo gimtąjį miestą įvažiuodavo ne pro vartus, kaip visi žmonės — jų garbei išardydavo sieną parodydami, kad su tokiais piliečiais miestui sienos nereikalingos. O jau mūsų laikais pirmosios olimpiados maratono nugalėtojas graikas iš vyriausybės gavo milijonieriaus dukrą su milžinišku kraičiu, auksinę taurę, statinę vyno, nemokamą maitinimą ištisus metus, nemokamą drabužių siuvimą ir naudojimąsi kirpėjo paslaugomis visą gyvenimą, toną šokolado, 10 karvių ir 30 avinų.
