7 moksliniai paaiškinimai, kodėl zombių sukilimas nepavyktų
Įsivaizduokime, kad baisiausių filmų apie zombius scenarijus tapo realybe ir gatvėmis pradėjo vaikščioti kuo tikriausi zombiai. Beje, ar pastebėjote, kad filmuose zombiai pasirodo tik tuomet, kai Žemėje įvyko katastrofa, nušlavusi nuo paviršiaus beveiks visus, išskyrus pagrindinius veikėjus, kuriems teko garbė gelbėti pasaulį? Tam yra daug priežasčių. Nes jei filmuose viskas vyktų pagal realaus pasaulio dėsnius, zombiai vienaip ar kitaip neturėtų jokių šansų laimėti. Ir štai kas sukeltų gyviems numirėliams didžiausias problemas.
7. Jie turi per daug natūralių priešų. Ar kada nors pagalvojote, kodėl žmogus yra maisto grandinės viršūnėje? Ne todėl, kad mus sunku nužudyt, iš tiesų bet kokiam didesniam grobuoniui nebūtų jokių problemų paskersti vieną kitą žmogų laisvalaikiu. Tiesiog mes labai ištobulinome įgūdžius žudyti kitus. Mes gerai ginkluoti ir labai pavojingi bet kokiam kitam gyvam padarui, be to mes protingi (bent jau kai kurie iš mūsų), tuo tarpu gyvūnas nėra ginkluotas, nesislapsto ir neturi strateginio mąstymo. Nors savaime kyla logiškas klausimas "Aišku, bet mano mieste gi nevaikšto koks grizlis kuris nugalabytų visus zombius", tačiau nereikia mąstyti taip globaliai. Bet kam vabzdžiai gali tapti tikra rakštim subinėj. Jei ne mūsų imuninė sistema, vabzdžiai jau seniai valdytų pasaulį. Tik įsivaizduokite, ką paprasta musė gali padaryti zombiui, kuris techniškai jau yra miręs? Dar nespėjęs suruošti kruvinąjį rodeo, jis jau būtų suėstas lervų. Be to, kas yra pagrindinis laukinių gyvūnų taikinys? Aišku, kad silpnas, senas ir negalintis apsiginti. Ar šiam vaidmeniui tinka vaikštantis lavonas? Tiesiog tobulai.
6. Jie neperneša karščio. Ekspertai sutaria, kad zombiai nenustoja pūti, net kai jie bando sunaikinti žmoniją. Taigi čia taip pat pakankamai didelė problema zombiams. Žmoguje gyvena daugybė bakterijų, vienos jų vadinamos žarnyno flora, kuri suaktyvėja vos tik mūsų širdis nustoja plakti. Kadangi aukšta temperatūra paspartina bakterijų dauginimąsi, zombių vartojimo laikas smarkiai sutrumpėja. Bet linksmiausia yra tai, kad kūnas pradeda pūstis dėl dujų, kurios susidaro dėl bakterijų, taigi, atsidūrę karštyje zombiai pradės pūstis ir sproginėti, aptaškant viską aplinkui. Taigi, vasara ir šalys, kuriose karštas klimatas vyraują visus metus - ne pati tinkamiausia vieta zombiams pradėti Apokalipsę.
5. Zombiai neperneša šalčio. Kai kūnas gyvas, jis turi daug visokių priemonių jį tokiu išlaikyti. Kai jis miręs, net atidžiai saugant, tinkamai įpakavus ir patalpinus į reikiamas sąlygas, po savaitęs jį galima išmesti. Nors gali pasirodyti, kad šaltis su mėsa daro stebuklus, tačiau nereguliuojama temperatūra mėsai turi siaubingų pasekmių. Be to, nereikia pamiršti, kad 80% žmogaus kūno sudaro vanduo, todėl žema temperatūra padarytų zombius labai standžius, o suledėjęs zombis negalėtų nieko nužudyti, net ir labai to norėdamas.
4. Kandžiojimasis - ne pats efektyviausias būdas perduoti virusą. Visi sutinka, kad zombiai perduoda zombiškumo virusą įkandus aukai. Bet tokiu atvėju užkrėtimas turėtų vykti pagal įprastus ligų plitimo dėsnius. Yra ir tokių virusų, kurie nužudė dešimtis milijonų žmonių, pavyzdžiui gripas ar maras, bet tik todėl kad šios ligos plinta ne per tiesioginį kontaktą. Nors yra AIDS kuris persiduoda lytiniu keliu, bet kas sugalvotų mylėtis su zombiu? Taigi, sakykime, koks nors zombis pateko į Merlino Mensono koncetrą ir spėjo įkasti 30 žmonių, kol jie susivokė, kad tai ne pasirodymo dalis. Nejaugi žmonės sėdės sudėję rankas ir lauks kol šis mažas epizodas virs pandemija? Dabar yra pakankamai priemonių, kad suvaldyti virusų plitimą.
3. Jie negali regeneruotis. Centrinė nervų sistema turi vieną didelį privalumą - ji praneša mums, kad mes esame sužeisti, labai paprastu būdu. Mums skauda. Per savo gyvenimą mes šimtus kartų įsipjauname, susilaužome ką nors ir panašiai. O dabar įsivaizduokime, kad visos mūsų žaizdos niekada negija. O iš filmų yra žinoma, kad zombiai yra labai nerangųs, nepataiko pro duris, trankosi į viską, kas pasitaiko jų kėlyje taip lyg jiems niekas nerūpėtų. Nors visiškas nejutrumas skausmui atrodo kieta savybe (o tokių žmonių yra, ir tai vadinama ne super-galiomis o tikrų tikriausia liga), iš tiesų realiame gyvenime tai didelė problema, nes niekada nežinai, kad esi susižeidęs, kad žaizdoje atsirado infekcija, ar kad nusikandai sau liežuvo gabalą. Nemalonu. Taigi, zombis, kartą pasivaikščiojęs gatvėse tamsiu paros metu, namo grįžtų be rankų, dantų, o gal ir be galvos.
2. Gamta suteikė mums daugybę natūralių užtvarų nuo zombių. Jei zombio, neturinčio jokios koordinacijos ir sugebėjimo matyti tamsoje, kelyje pasirodytų, pavyzdžiui, upė, vargu ar jis nuspręstų paieškoti tilto. Taigi, kalnai, didelės upės ir kanjonai greitai taptų broliška kapaviete daugybei zombių. Net miestuose, kur landšaftas nėra tokis pavojingas zombiams, yra daugybė vietų, kur nuo jų galima būtų pasislėpti. 9 iš 10 specialistų sutinka, kad žmonės, susidūrę su zombiais nesielgia kaip vaikai su psichologinės raidos sutrikimais. Miestuose jie galėtų pasislėpti pastatų viršutiniuose aukštuose, kur zombių invazija galėtų būti sustabdyta tiesiog uždarius saugumo duris.
1. Ginklai ir juos turintys žmonės. Kaip jau buvo minėta, žmonės sugeba tobulai žudyti kitus. Taip tobulai, kad gali išnaikinti ištisas gyvūnų rūšis. Kitaip tariant, jei medžiotojams nereikėtų gauti licenziją, kuri iš esmės riboja kiekį gyvūnų, kuriuos jis gali nužudyti, miškai jau iki saulėlydžio būtų ištuštėję. Be to, jei vertintume zombius kaip eilinius gyvūnus, jie yra tiesiog pasmerkti mirčiai, nes yra visiškai neginkluoti, kitaip tariant - tobulas taikinys kraujo ištroškusiam medžiotojui. O dar paėmus policiją ir kariuomenę , kuri yra ginkluota žymiai geriau už kuklius medžiotojus, zombiams nėra jokių šansų.
