Kodėl mes žagsime?

Kai norime, kad pasibaigtų staiga prasidėjęs žagsulys, imamės įvairių priemonių: sulaikome kvėpavimą arba kvėpuojame labai tankiai, išgeriame vandens arba manome, jog praeis, jeigu kas nors mus staiga išgąsdins. Bet kas iš tiesų yra žagsėjimas? Kodėl jis atsiranda ir kodėl tokiais keistais būdais bandome jį numalšinti?

Klajoklio nervo paslaptis

Žagsėjimu laikomas pasikartojantis, nevalingas diafragmos susitraukinėjimas, kurio metu susiaurėja balso išėjimo anga, todėl pasigirsta žagsulio garsas. Šis sutrikimas gali nuolat kartotis esant pleuros ar stemplės uždegimui. Tačiau dažniausiai visi žagsime dėl tos pačios priežasties – sudirginto nervo klajoklio arba visos centrinės bei periferinės nervų sistemos sutrikimų.

Nervas klajoklis yra ilgiausias galvinis nervas, nusidriekiantis nuo galvos iki pat virškinimo sistemos, susijęs su daugybe vidaus organų. Sudirgintas įvairių išorinių veiksmų, veikiančių ir kitas nervų sistemos dalis, šis nervas priverčia susitraukinėti diafragmą. Tuomet imame žagsėti.

Kas sudirgina klajoklį nervą? Dažniausiai jį sudirginti gali alkoholis, aštrus maistas, sausi kepiniai, karbonizuoti gėrimai, stresas, per greitas valgymas, juokas, chemoterapija.

Žagsulys – ligos simptomas

Itin dažnai pasikartojantis žagsėjimas gali įspėti apie kokią nors ligą. Žagsėjimas pasireiškia kaip simptomas, kai sergama kaklo nervų uždegimu, laringitu, gastroezofaginiu refliuksu (rėmeniu), kai vargina pilvo pūtimas, vystosi auglys, sergama cukriniu diabetu.

Įdomūs faktai

1. Kartais žagsėjimas tampa rimtu sutrikimu. Medicinos istorijoje yra užfiksuota atvejų, kai žmonės žagsėjo ilgiau nei įprasta. Pavyzdžiui, viena penkiolikmetė žagsėjo kelias savaites – taikant įvairius gydymo metodus ji pasveiko.

2. Gineso rekordų knygoje užfiksuotas atvejis, kai 1922 m. JAV Ajovos valstijoje gimęs Charlesas Osborne’as žagsėjo visą gyvenimą iki 1990 m. Jam medicina padėti negalėjo.

3. Kadangi mediciniškai žagsėjimas dažniausiai nėra gydomas, paprastai jis praeina savaime arba taikant liaudiškus metodus: sutrikdant kvėpavimą, suvalgant šaukštą riešutų sviesto arba išgeriant šiek tiek acto, išgąsdinant žagsintįjį. Šie metodai neturi jokio medicininio pagrindo, tačiau pastebėta, kad praktikoje jie gali būti veiksmingi. Padėti gali ir karbonizuoti gėrimai, tačiau kai kuriems žmonėms jie tik išprovokuoja žagsėjimą.

4. Kanados mokslininkas Christianas Straussas pasiūlė teoriją apie evoliucinę žagsėjimo kilmę. Atliekamais tyrimais mokslininkas bando patvirtinti hipotezę, jog žagsėjimas yra amfibijos kvėpavimo sistemos rudimentas. Teigiama, kad žmogus yra išsivystęs iš amfibijos ir tebeturi tą patį kvėpavimo sistemos elementą – gali ryti orą, taip, kaip dabar tai daro kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, varlės.

5. Tautosakoje prietarai žagsėjimą aiškina savaip. Būdavo manoma, kad žagsima tada, kai kas nors žmogų apkalba.

6. Žagsėti galime nuo aštraus maisto, alkoholio ir nerimo. Paprastai nuo žagsulio gali išgelbėti stiklinė vandens.

Įtikėtini faktai