Namų darbai kelia pavojų vaikų sveikatai.
Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad tiek pradinių, tiek paskutinių klasių mokiniai gauna per didelį namų darbų kiekį (reikėtų pažymėti, kad tyrimai atlikti ne Lietuvoje).
Kuomet vaikai apkraunami namų darbais, tai kenkia jų vystymuisi bei tobulėjimui, o vėliau ir sukelti didelį stresą tiek patiems vaikams, tiek jų tėvams.
Ekspertai šiuo atveju rekomenduoja taikyti „+10 minučių namų darbų kiekvienais metais“ sistemą. Tai reiškia, kad pirmokai gautų 10 minučių namų darbų vienai dienai, antrokai – 20 minučių, o dvyliktokai – jau 2 valandas namų darbų.
Tačiau neseniai JAV atlikti tyrimai parodė, kad vaikai pirmoje klasėje gauna tris kartus daugiau namų darbų nei rekomenduojama. 2015 metais Rodo saloje (JAV) buvo apklausta 1100 tėvų, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus. Tyrėjai išsiaiškino, kad pirmokai ir antrokai gaudavo atitinkamai 28 ir 29 minutes namų darbų vienai dienai. Netgi darželinukai gaudavo 25 minutes namų darbų vienai dienai. Tačiau, remiantis minėta sistema, darželį lankantys vaikai apskritai neturėtų gauti namų darbų. Viena tyrėja netgi pripažino, kad ją šokiravo sužinojus, kiek daug namų darbų gauna darželinukai.
Didelis namų darbų kiekis sukelia stresą visai šeimai, ypač jeigu tėvai neturi aukštojo išsilavinimo ir jiems yra sunku padėti savo vaikams atlikti namų darbų užduotis. Tyrėjai pripažino, kad tokiu atveju kivirčų šeimoje tikimybė padidėja 200 procentų.
Negana to, didelis namų darbų krūvis nepagerina pažymių bei turi neigiamą poveikį vaiko požiūriui į mokyklą, pažymius, pasitikėjimą savimi, taip pat vaikų socialiniams įgūdžiams ir gyvenimo kokybei.
Tuo metu vyresni moksleiviai, patiriantys didžiulius krūvius, patiria daugiau streso, atskirtį nuo visuomenės, turi sveikatos problemų. Kaip minėta, vyresnių klasių moksleiviams patariamas ne didesnis nei 2 valandų namų darbų krūvis, tačiau apklausti moksleiviai pripažino, kad vidutiniškai namų darbus atlikti trunka daugiau nei 3 valandas. Net 70 procentų moksleivių teigė, kad jie patiria stresą dėl namų darbų.
Tyrėjai konstatavo, kad didelis namų darbų kiekis neleidžia vystyti kitų gabumų, ypač socialinių. Dažniausiai moksleiviai nustoja lankyti būrelius, atsisako pomėgių ir rečiau matosi su draugais. Dauguma moksleivių pripažino, kad namų darbus daro per prievartą.
Ekspertai mano, kad visa tai galima būtų sutvarkyti pakėlus užduočių tikslingumą ir kokybę. Dauguma moksleivių teigė, kad, jų manymu, namų darbai nesuteikia jokios naudos ir yra beprasmiški. Ekspertai sako, kad namų darbai turėtų turėti tam tikrą tikslą ir būtų parengti taip, kad padėtų išmokti ir vystyti savo įgūdžius.
Viena mokytoja nusprendė paeksperimentuoti – ji sumažino namų darbų kiekį iš pradžių trečdaliu, o vėliau – per pusę. Rezultatas – moksleivių pažymiai visiškai nepakito. Taigi mokiniai gali daug išmokti ir neturėdami didžiulio krūvio namų darbų.
